Įspūdžiai po Kaziuko “maratono“…

Sveiki mielieji skaitytojai,

Jau matyt kiekvienas save gerbiantis Vilnietis savaitgalį apsilankė šurmuliavusioje Kaziuko mugėje. Orų atžvilgiu savaitgalį buvo visko…  Ir šlapio sniego, ir saulėta diena šeštadienį, ir siautulingai snieguoti vėjai sekmadienį. Bet kaip sakant, viskas buvo taip kaip turėjo būti. Nereikia norėti, kad pirmosiomis pavasario dienomis mus lepintų šiluma ir saulytė. Gavom visko po truputį 🙂

Trumpai pasidomėjau Kaziuko istorija – spėjama Kaziuko mugės pradžios data yra 1636 m., kuomet buvo perkelti Zigmanto Vazos palaikai į Katedrą ir ta proga vyko šv. Kazimiero atlaidai bei “kermošius“, po bažnytinių iškilmių vykstanti prekyba ir pasilinksminimai. Karas, sovietų okupacija ir kitos negandos bandė sunaukinti Kaziuko mugės tradicijas – bet kaip matome iki šiol mugė vyksta ir kasmet vis didėja 🙂 Pasak Vikipedijos svarbiausias pirkinys Kaziuko mugėje yra širdelės formos sausainiai su užrašu “Kaziuko širdis“, “barankos“ ir verba. O ką pirkote Jūs? 🙂

Šiemet kaip ir pernai pasirinkau prekybai vietą Rotušės aikštėje šalia Amatininkų užeigos. Man ten jauku ir erdvu – netoliese scena, girdisi laiudiškos melodijos, šviečianti saulytė palepina savo spinduliais, o žavūs senamiesčio namukai užstoja siaučiančius vėjus. Mano akimis būtent čia vaikštinėti žmogeliukams yra jaukiau ir patogiau nei Gedimino pr., kuri kasmet pasitinka grūstimis:

Grūstis Kaziuko mugėje Gedimino pr. (šaltinis http://www.delfi.lt)

Nors patyrę prekybininkai labai nori vietos Gedimino pr. nuo Katedros iki McDonalds – čia skaitosi “prestižinės“ vietos liaudies amatų meistrams ar “blatų“ turintiems personoms. Kai kas puikavosi vietas nusipirkę kur kas anskčiau nei prasidėjo oficialus pardavimas, kai kas įsiterpė ten tarp itin prestižinių vietų kur pagal taisykles su savo abejotinos meno ir rankų darbo vertės gaminiais neturėjo patekti ir t.t. Taip kalba žmonės – o kuo tikėti, spręsti Jums patiems. Aišku peržvelgus šiandien Kaziuko mugės nuotraukas įvairiuose šaltiniuose Gedimino pr. žmonių kiekis akivaizdžiai didesnis nei Rotušės aikštėje. Bet nežinau, man jaukiasia vieta yra Rotušės aikštė arba Pilies g., dar pasivaiščiojus jauku buvo palei Katedros aikštę. Kur geriau nepasakys niekas, nes reikia įvertinti asortimentą kuo prekiauji, oro salygas, žmonių nuotaikas ir dar milijoną dalykų. Aš esu patenkinta, kad turėjau galimybę sudalyvauti, kad sutikau geros nuotaikos žmonių, kad turėjau labai šaunias “Šiltos mados“ kaimynes, kad gavau dovanų nuo Salomėjos, kad mane aplankė daugybė mano draugų ir ištikimų klientų. Esu labai laiminga, kad neperšalau ir šiandien šypsausi 🙂

Pasirodysiu lauktuvėmis iš mugės:

Latviški satino užvalkalai pagalvėms, mutono ausinukas mano ausytėms ir žavi sagė

Be proto jaukus prancūzas meškinas, kurį gavau dovanų iš kolegės rankdarbistės Salomėjos – įsimylėjau vos pažvelgusi! Paryžiau – lauk manęs, aš tuoj 🙂

Dar labai džiaugiuosi žavia mugės nuotrauka iš draugo “Arturasz Photography“ – kuris ne tik mane aplankė mugėje, bet ir taip gražiai nufotografavo, kad negaliu nepasidalinti su Jumis šia šilta akimirka! Didelis bučkis Artūrui:

Nespėjusiems pamatyti kaip atrodė Agnera palapinė, prašom pirmosios dienos įspūdžiai čia.

Liejinukų stendas pratuštėjo, kelios damos pasipuošė blizgančiais Swarovskio kristalais, vaikai namuose myluoja rankų darbo žaislus, stilingos damos ir gerą skonį turintys turistai galės nešioti dekoruotus pirkinių krepšius. Gera žinoti, kad mano rankdrabiai suteikia žmonėms džiaugsmą ir geras emocijas! Tai man geriausia dovana 🙂

Na ką, reikia susitvarkyti bardaką namie – nes džiūsta tiek daiktų po snieguoto sekmadienio, kad namai atrodo kaip po karo! Tuomet reikės pamažu ruoštis kovo gale laukiančiai mugei, o visų svarbiausia – rimtai prisėsti prie planų antrosios parodos atidarymui. Darbingas pavasaris nusimato, man patinka!!!

Su gerais įspūdžiais po Kaziuko mugės,

♥ Agnera ♥