Labas iš ankstyvo ryto,
nežinau kas čia man darosi, ar nerimas dėl artėjančios fotografijos sezono užbaigtuvių vakaruškos, ar jaudulys vis mąstant ar suspėsiu Kalėdinius didelius užsakymus ar dar kažkas, bet keliuosi anksti kaip pensininkė bobutė ir puolu dirbti. Eina sau kai pagalvoji, kad net sekmadienį pabudau prieš septynias… Aišku paminėsiu ir tą faktą, kad 22-23 val. vėl kaip pensininkė bobutė knapsinti prie TV, taip aš knapsiu skaitydama knygą. Nu ir einu miegot tokiu metu, vadinasi logiškai paskaičiavus – miego valandų man pakankamai, miegant sistemingai nuolat panašiai matyt susiformavo toks ritmas. Nu nieko sau ritmas, nes 7-ienį nepamiegoti… Gerai jau gerai, prisipažinsiu kad iš lovos išsiritau tik prieš devynias. Negalvokit kad esu visai pablūdus! Kad ir dabar nuo šešių lovoj su kompu ir kiek gerų darbų jau nuveikiau kol jūs dauguma saldžiai miegojot paskutines penkias minutes prieš žadintuvo skambutį. Ir žinot ką, geriausias jausmas kad žadintuvas manęs beveik niekada nežadina, o pabundu pati. Vadinasi, išsimiegojusi 🙂
Nugi savaitgalį buvau vestuvių parodoje. Jėzau galvoju kaip gerai, kad vis dėlto nusprendžiau joje pati nedalyvauti… Berods organizatoriam tai pirmas renginys. Nu žinokit nesupykit, bet pasakysiu kad tikrai matosi kad pirmas. Vietos mažai, dalyvių mažai, vietos dalyviams mažai, karšta ir tvanku toj Rotušėj… Šiaip logiškam pamąstymui – ką gali pristatyti vestuvių salonas, su trim-penkiom suknelėm. Arba fotografas, su šešiom iškabintom nuotraukom, kurios atrodo dievaži tikrai varganai… Aišku nesakau, buvo kas pasiruošę su programa, su dekoru ir t.t. Bet buvo tokių apgailėtinų “planuotojų“ su trim kvietkeliais ant stalo, kad iš karto mąstančiam žmogui kyla klausimas – ką tu gali man gero suplanuoti, jei vestuvių parodoje pristatydama save atrodai taip varganai? Nu tiesiog… Vaikščiojau ir stebėjausi, kaip kai kurie žmonės leidžia būti sau ant tiek atsipalaidavusiais. Matyt man jau darbštumo ir perfekcionizmo sindromas, bet kaip sakant – tik tie kad stengiasi gali kažko pasiekti. Auksiniai žodžiai ir taškas.
Aj gi dar papasakosiu “bajeriuką“ kaip liaudiška metafora tariant gavau su šlapiu skuduru per veidą bekalbant su viena kolege-konkurente-pažystama. Man sako, mano darbai gražesni nei tavo, bet dar nerodau jų kol jie netobuli 😀 Tai taip ir nesupratau, ar nerodo dėl to kad matytų visi kad mano neva tai netobuli, ar ji tobulina savo iki begalybės… Draugė buvusi su manim ir girdėjusi pokalbį klausė manęs apie kurios būtent kalba mano darbusm, sakau nežinau – tikriausiai apie burbulo pakabukus ar apyrankes, aš nežinau…. Bet esmė kad man smagu – kad mane mato, seka, nagrinėja, tyrinėja, vertina ir lyginasi. Reiškias aš esu tas, su kuo norisi lygintis, ania?
Reiškias gerai, man smagu 🙂
Uoj, sveika ironijos dozė ir pasitikėjimas savim dar niekam nepakenkė. Aišku, nereikia susireikšminti kaip dauguma stilistų-madistų mūsų Lietuvos žemelėje, bet kovoti už save reikia visur ir visada. Nes kas kitas, jei ne tu pats gali už save pastovėti. Ir taip visur, vaikai mokykloje prieš draugus, kolegos darbe prieš viršininką ir viršvalandžius, mamos parduotuvėje eilėje prieš nesupratingus kitus pirkėjus ir t.t. Taip ir aš, dirbu – stengiuosi – kovoju už savo meninę išraišką ir labai džiaugiuosi, galėdama mintimis pasidalinti su jumis mielieji.
Beje žinokit kokį didelį darbą padariau tą nemigos sekmadienio rytą… Ogi perkrausčiau spintą. UGG’ai jau seniai juokėsi iš mano basučių, kurios didvyriškai įsikibę batų lentynas šypsojosi spintoje. Gi vis dar gyvenau atostogų prisiminimais ir pajūrio nuotaikom. Ir nepaisant nupirkto kalėdinio briedžio ir kitų niekučių, man batai su kailiu dar turėjo būti užgrūsti toli, oj labai toli. Tik va žavuolis šeštadienis mus Vilniuje pasitiko snieguotu vaizdeliu, tai tada basutės pasidavė ir pasiprašė paslepiamos į dėžę ant auktščiausios spintos lentynos. Va taip va aš pasiruošiau žiemai.
Ir lauktieji pirmadienio stiliaus radiniai:
Elegancija
Jaukumas
Subtilumas
Švelnumas
Geras skonis
Ir per šią savaitę buvo labai smagu Vcup’e “Šviežioj kavoj“ besimėgaujant kapučino su cinamonu paplepėti su Kristina, kuri prisipažino pirmą kartą paskaičiusi mano blogą – ir jai patiko! Buvo smagu padiskutuoti su vienos mano darbais prekiaujančios parduotuvytės vedėja apie tai, kaip gėlės puikiai tinka ne tik vasarai, bet ir prie jaukių megztukų. Šiek tiek buvo nesmagu gulėti su temperatūra 4-ienį, bet tik vieną dieną – tai atleistina. Buvo tikrai smagu gauti patvirtinimus iš verslo klientų dėl Kalėdinių dovanėlių užsakymo – du projektai iš karto. Labai nustebino žurnalistės kontaktas ir greitai išeisiantis straipsnis apie mane elektroninėje erdvėje. Gavau įdomų pasiūlymą dizaino kūrimui vienam rimtai projektui, taigi laukia dideli ir nauji įšūkiai. Mano IT specialistas Tomas be galo mane pradžiugino pranešdamas, kad jau tuoj tuoj tuoj baigsis Agneros e-shop’o atstatymo darbai ir ji vėl bus atvira prikėjams. Be galo gera pradėti pamažu jausti, kaip grįžta įdirbis ir pamažu pildosi svajonės. Tikiuosi, kad tai tik gero kelio pradžia.
Šilti linkėjimai,
♥ Agnera ♥
Women&Accessory photos from 1st 2nd 3rd 4th 5th